Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Terminų žodynėlis
A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z
S
Šulchan Aruch -

(hebr. – padengtas stalas) – religinių judaizmo nuostatų kodeksas, kurį XVI a. viduryje sudarė rabinas Juozapas Karo. Komentarais papildė rabinas Mozė Iserles ir kiti aškenazių mokovai. Šis kodeksas tapo pačiu populiariausiu religinės teisės kūriniu.

Šoichet -

(jidiš; hebr. – šochet) – ritualinis skerdikas.

Šiva -

(hebr. – septyni) – tradicinis mirusiojo gedėjimas. Artimiausieji giminės septynias dienas sėdi ant žemės, nesiskuta, neišeina iš namų.

Sukes -

(jidiš; hebr. – Sukot, palapinės) – šventė, skirta pažymėti, kad po išėjimo iš Egipto žydai kelyje į Pažadėtąją Žemę ilgai klajojo dykumoje, gyveno palapinėse.

Sionas -

kalva Jeruzalėje, kur pagal Bibliją buvo karaliaus Dovydo rezidencija. Kalvos pavadinimas tapo Jeruzalės bei visos Izraelio Žemės simboliu.

Sinagoga -

(graik. – susirinkimas) – bendros maldos, ritualinės tarnybos, Talmudo studijų namai, visuomenės centras.

Sėslumo riba -

Rusijos imperijos teritorija (15 gubernijų), už kurios ribų 1791 – 1917 m. žydams nebuvo leidžiama gyventi. Vienas ryškiausių žydų diskriminacijos pavyzdžių.

Sefardai -

žydų, gyvenusių Ispanijoje ir Portugalijoje iki jų išvarymo XV a. pabaigoje, palikuonys.

Sabra -

Izraelio vietinis gyventojas žydas, čia gimęs, skirtingai nuo olim (žr. alija).

Sukot – Palapinių šventė -

Sukot yra viena iš linksmiausių švenčių. Jos kilmė dvejopa. Viena vertus jos metu pažymima 40 metų trukusi žydų tautos klajonė po dykumą. Pabėgę iš Egipto, pakeliui į pažadėtą Žemę, izraelitai gyveno palapinėse ir buvo visiškai atsidavę į Dievo rankas. Todėl šventės metu statomos laikinos palapinės, jose meldžiamasi ir valgoma. Lietuvoje prie gyvenamųjų buvo statomi nuolatiniai nameliai su nuimamu stogu. Kėdainiuose toks namelis – “palapinė” yra išlikęs.

Kartu tokiu būdų parodoma, kad viskas, kas duota mums. priklauso nuo Viešpats valios.

Antra šventės reikšmė - tai derliaus šventė. Kaip tik šiuo metu baigiamos rinkti vynuogės ar alyvuogės ir spausti vynas ar aliejus. Žemdirbiai švenčia sezono pabaigą.

Sukot yra šventė skirta žmogui, jos metu atsigaunama po dvasinių kelionių bei apmastymų ankstesnių dviejų švenčių metu. Per Sukot kviečiami svečiai, gausiai valgoma, atliekamas Sukot palaiminimo ritualas.

Dauguma žydų švenčių yra religinės. Kadangi Tora sako “ir buvo vakaras, ir buvo rytas, diena nauja”, šventės, o kartu ir kiekviena nauja para, prasideda vakare – saulei nusileidus.

Shavei Israel -

Shavei Israel – 2004 metais įkurta organizacija, kuri užsiima “prarastų žydų” paieška ir sugražinimo į Izrealį ar judaizmą. Daugiausiai dirba su grupėmis, kurios skelbiasi esą Dešimties prarastų tautų palikuonys – siunčia jos rabius, religines knygas, atributus.

Sirijos žydai -

Sirijos žydai. Jau nuo karaliaus Dovydo laikų Sirijoje gyveno žydai. Bendruomenė dar buvo papildyta 1492 m. iš Ispanijos išvarius žydus. Per 20 am. visa bendruomenė iš Sirijos išvyko. Šiuo metu didžiausia dalis gyvena Niujorko Bruklino rajone (apie 40 tūkst.)

Sidur - Sidur  - maldaknygė
Sfarim -

Sfarim - spausdintos religinės tematikos knygos.

Sefer tora - Sefer tora - pergamente ranka rašytas ir ant dviejų strypų į ritinį susuktas Toros tekstas, laikomas sinagogoje. Sefer tora yra švenčiausias ir labai brangus daiktas, ją perrašo ranka specialūs raštininkai. Perrašant negalima daryti jokių pakeitimų (kadangi tai Dievo žodis), viso sefer tora yra 304 805 raidės. Kiekvienas žydas turi pareigą perrašyti arba namie turėti ranka rašytą Torą. Pagaminta tora saugoma futliare, kuris puošiamas įvairiais juvelyriniais dirbiniais. Taip parodoma, kad Dievo žodis gyvas. Sefer tora pedavimas bendruoemenei ar sinagogai yra didelė šventė, kuri švenčiama triukšmingai ir linksmai. Tora laikoma sinagogoje – aron kodeše. Rudenį švenčiama toros šventė – Sefer tora. Skaitant torą ji nėra liečiama ranka ar pirštu, o naudojama speciali rodyklėle – jad. Sugadinta tora yra laidojama.  
Štraiml -

Štraiml, Štreimel - didelė apvali kailio kepurė. Paprastai šias kepures dėvi vedę hasidai. Tradicija atėjo iš Rusijos imperijos. Dėvint šią kepurę parodomas socialinis statusas ir demonstuojamas turtingumas. Štraiml siuvama iš brangių kailių ir JAV kainuoja 1500 – 5500 JAV dolerių. Kartais turimos dvi štraiml – pigesnė (regen) naudojama blogo oro sąlygomis. Paprastai nuotakos tėvas štraiml perka žentui per vestuves.

Žmonės
Moišė Kulbakas

Moišė Kulbakas (1896 Smurgainys, dab. Baltarusija – 1937/1940?)

Trumpas Moišės Kulbako gyvenimas buvo itin spalvingas: keitėsi vietos, veikimo kryptys, ideologijos.

Ar žinote kad...?

Chasidų dėvima kailinė kepurė štraiml yra gerovės ir turto ženklas – JAV ji gali kainuoti iki 5500 JAV dolerių